regėti

regė́ti, rẽgi (rẽgia), -ė́jo; H153, R 1. tr. suvokti žiūrint, matyti: Pastatė ant jo aukštą kuorą, kad iš tolo visi regėtų V.Krėv. Gerai žiūrėk, kad regėtumei FT. Kad tamsta regė́tumi, nūsigąstumi! Mžk. Aš gi pati regė́jau Aps. Akys rẽgi – darbo yr, ė kojos neina Dglš. Aš jį gerai regė́jau, o jis mane nepamatė Lš. Regiù savomi akimi LKKXI167(Zt). Paslenka uoga po lapais, ir nèregiu Dbč. Tiesiąją primerkia akį, o ituoj rẽg, ką čartai dirba (ps.) Lz. Kad lempa duobo[je] liuob spindės, ir kluone regė́s Šts. Katrim šone regė́jai? LKKIII121(Zt). Čia vasarą ateitumbi, regė́tumbi visokių kvietkų LKT393(Aps). Mes regė́jom, kap aną ronijo Lz. Kad regėtai, kap anas dar̃ ulioja! Pls. Ar tu jo sodą regė́jai? Dv. Aš par tokį ilgą čėsą neregė́jau tavę JD1126. Ką kitą beregėsi, kad ne muni Skd. Žmonių eidamų [i](einančių) regė́jau LKKXI227(Dv). Nė šunų begirdėti, nė strielčių beregėti FrnS53. Regėjau šunelį troboj begulintį M.Valanč. Vilką ne rozą regė́jau, dar ir avį nešė Btrm. Regimasis organas yra akys rš. Regiamõms (atmerktomis) akimis išlenda cirko komediantai par tokius kampinus Šts. Nė regančiõms akimis teip nerodo, kaip par gerus akuliorius Šts. Regė́tinas (regėtas, matytas) žmogus Rod. Aš, dar tokias bjaurybes kol gyvs neregė́jęs, taip nusidyvijau, kad jau kone rėkti pradėjau K.Donel. Jų laukuose retai kur galėjau regėti javų varpą ar kokią žolelę J.Balč. Norint didžias akis pelėda turėjo, niekur karaliuko regėt negalėjo S.Stan. Juk sakau, ką ausimis girdėjęs ir akimis regėjęs LzP. Anksti rytą keldamas, pro vartelius eidamas, girdėjau regėjau karvelėlį brukuojant LTsI446. Regiù regė́te, kur gegutė kukavo JV903. Ar girdėjai, ar regėjai, kaip aguonas sėja? J.Jabl. Daugį svieto regė́jom, daug mergelių girdėjom (d.) Drsk. Kiek žiedą regėsi, muni paminėsi, liesi graudžias ašarėles StnD25. Regėjai mane, Tamošiau, tada intikėjai VlnE64. Kaip tatai akimis savo visu metu regime PK15. Regėdama bernelį santį gražų, paslėpė aną per tris mėnesius BB2Moz11,2. Dievo niekas niekad neregė́jo DP258. Mano veidą tu negali regėti BB2Moz33,20. Regėtas stojosi Jėzus daugnesne nei nuog penkių šimtų brolių BPI411. Neregimas Q583. Pirma regėti Q659. Dažnai regiu SD395. Akys neregėjo, ausys negirdėjo …, kokius ten daiktus Viešpatis padarė DP490. Tu to nèregi akimis kūniškomis DP255. Akim regiąs SD208. Dalia svieto, akims regima SD112. Regintiemus aniemus jisai užžengė danguna BPII10. Ir regėjo Efraemo vaikus iki trečios eilės BB1Moz50,23. ^ Aukso kalnai, kur neregi LTR(Grv). Laukai toli regi, o miškai toli girdi PPr206. Gal regėti akis, ne širdį žmogaus LMD(S.Dauk). Ką žinai, tai nežinok, ką regi, tai neregėk Rod. Regì – neregė́k Kls. Tiek tu jį teregėsi kaip savo nugarą B.Sruog. Tiek tu i regėsi kaip vilką pirty LTR(Rš). Kiaulė daugiaus neregi žu ausų (apie tamsų žmogų) Pls. Ką darysi, ka[d] ans rẽgimu virbalu akis kriušas (ieškosi bėdos) Trk. An kito kalbėsi – an savę regėsi LTR(Lp). Ant kito regi vežimą, o ant savęs nei šapą M. Visad kitaip regėsi, kad pro skylę žiūrėsi LTR. Durną ir už sienos regi PPr329. Dešimts metų išbuvo ir neregėj, ką kalė be uodegos (apie žioplą) Vrnv. Ko aklas verkt, kad kelią regėt LTR(Lp). Kad tu neregėtai po savim kelio (kad apaktum)! Arm. Kad tu šviesios dienos neregė́tai (kad apaktum)! Mrc. Kada regėjai, kad vilku artum NžR. Ak jau tu dirbi, ne sau regėdamas (menkai dirbi, nes nesitiki naudos) J.Jabl. Miške gimęs, miške augęs, niekad saulės neregėjęs (medžio šerdis) Pnd. Miške gimusi, bose augusi, pro skylę penėta, o saulės neregėjusi (volė) LTR(Rk). 2. intr. Rud, Aps, Azr galėti akimis patirti, galėti matyti: Sako, da gerai rẽgi OG293. Jis dar gerai ir girdi, ir rẽgi Btrm. Tiesia akia da gerai regiù Kb. Viena akia gerai rẽgi, o an kitos akies aklas LKT356(Šumskas). Da akys rẽgi, tai noris daryt, kap akys neregė̃s, i nieko nereiks Dglš. Mažai rẽgi Pls. Kap rytą an žolės išeitųbe, rasos paimtųbe ir regė̃tųbe (ps.) Lz. Jau neberegiu, akių šviesumas prapuola R173. Akim nèregiu Dglš. Akis tur ir negal regėti Mž463. Aš esmiu elgeta, nematau, neregiantỹs Mrs. Mano vyras nerẽgintis Šd. Kas padarė nebylį, alba kurtinį, alba regintį, alba aklą? BB2Moz4,11. Aklieji rẽgi, raišieji vaikščioja DP17. Idant regįs būčiau (paraštėje regėčiau) BBMr10,51. Aš atėjau ant sūdo į šį svietą, kad nepriregį regėtų ir regieji apjaktų NTJn9,39. | prk.: Mes akli, ponali, tu regantesnis (šviesesnis, išsilavinęs) Šts. 3. tr. R, N būti matomam, galimam įžiūrėti: Visiems rẽgimas darbas, t. y. matomas J. Tamstos pono niekados neregėti ant garlaivio dangčio J.Balč. Regė́t bus po tiesiai šaliai mokykla Pls. Ana – regė́t giria Sn. Duobė, va, tvarto neregė́t Nmč. Regė́t Mištūnų kaimas – didelis didelis! Eiš. Ar toli? – Iš čia neregė́t! Dv. Regėt buvo viršus kalnų Ch1Moz8,5. Šiuo metu dar nelabai regėti siūti J.Balč. Jau čia ir aklam regėt! Lp. Regimąjį meną vadiname vaizdiniu menu, arba daile rš. Kieme, namų ir medžių užuovėjoj, pasienių ir patvorių atokaitoj pavasaris atrodė regimesnis negu atvirame lauke V.Myk-Put. Jeib regimas būtų sausumas BB1Moz1,9. Regimasis (viešasis) importas ETŽ. Saugok nuog neprietelių, regimų ir neregimų brš. Nebuvo regimà per dvylika šimtų metų DP88. Niekas nenori regimos smerties Arm. Rẽgimas y[ra] nu čia malūnas Mžk. Kepurę užsidėjęs ant galvos, paliko nèregiamu BM196(Krkn). Regimàsis pasaulis DŽ¹. Rẽgimasis vietinykas … Viešpaties DP51. Visų regimųjų ir neregimųjų daiktų BPII184. Galybe sava neregimąja visą pasaulį … atmainė DP90. Jis mums pragaiš beregiamas, kaipogi jis keliau[ja] pardaug greitai S.Dauk. Anas svečias regėtesnis (dažniau regimas), jam ir pautienės nekepsiu Rod. Jo nebliko beregėti, kaip išejos į Ameriką Šts. Regė́tinas (vertas regėti) K. ^ Prasti batviniai – dangus regė́t Grv.

regimaĩ adv. DP50, K, rẽgimai DP549, BŽ627; SD396, Q657, R, MŽ, B, regiamaĩ: Lijo tankiai, žolė su rugiais kiust kiust regimai augo M.Valanč. Paskutiniųjų dvejų metų išgyvenimai jį regimai sugniuždė V.Myk-Put. Syla jos kasdien regimai mažyn ėjo Ns1857,1. Ašaros regimai rieda iž akių anų biednų MP244. Vagis … neineit regimai pro duris ing gardą, net (bet) slapydamasi BPII163. Pasakojama, kad senovėj veln[ia]s regiamai vaikščiojo po žmonių namus TDrVII120(Prk). Nedrįso regimai vaikščioti BPII143. Kaip svietą sūdysi, regimai ateisi Mž307.

reginčiaĩ adv., regiančiai: Geras vagis ir reginčiaĩ pavogs Rod. Tas vaikas regiančiai (labai greitai, pastebimai) auga Rš. Džiūsta žmogus reginčiaĩ Azr. Reginčiaĩ an laukų sniegas mažėja Lš. Reginčiaĩ auga beržas Kb. Reginčiaĩ temsta Lp. | refl.: Nepoilgam ateina vienas vagis žiūrėt in trobelę, kas ten regis BsPIV258. Reikia pasdairyt gi pro langą, kas regė́tis Lz. Toli, nesregė́tis GrvT79. Kiškučio tik ausiukės regė́tis iš rugių NdŽ. Ana, regė́tis namai Lp. Ženklais tiktai persergėjo, kurie ant saulės regėsis KN238. Ir visoki žiedeliai taip tarp savęs pinas – kad iš tolo tik regis gražus margumynas A.Baran. Mūsų sodas labai brangus, viduj sodo rẽgis dangus (d.) Ds. Akies bumbulis rẽgis Dglš. Ir an senio galvos regė́davos keli plaukai Ds. Kap nue[jo] toliau, i jų nesìregi Ad. O jisai regėjos toliaus einąs I. Kai kur da i briedžių regė́jos Grv. I akise rẽgis Viktoras (jau miręs) Dglš. Mus drauge surinkt teikėsi, kaip čia regimėsi tuose namuose PK15. Kai uodegą pakeli, galva regiantỹs Ds. Tamsu, nieko nesìregi Tvr. Skaičiau, skaičiau, ale nesìregi, ir gana Švnč. Kap pabūvi su akulėriais, nieko nesìregi Dglš. Rẽgis žmogui mislės až marių, o mirtis až pečių Ob. ^ Rakštis regė́t (arti mirtis), o vis pie berniokus amanija LKKXIII134(Grv). Regėt kai galima – nesiregi, kai negalima, tai regis (tamsa) Ml.

4. tr. stebėti, žiūrėti: Anas tik rẽgi, ką kas daro Dglš. Regė́jau visą dieną Zt. Jis regėdamas nereg R41. Idant regėdami regėtų, o nematytų Ch¹Mr4,12. Ko buvote išeję regėti? VlnE6. Ko išėjote girion regė́tų? DP17. Kada tasai regia ir randa baltą, įsimetusį an odos BB3Moz13,10. 5. tr. pastebėti, kreipti dėmesį: Paliko viso ko pertekęs, visų regimas, visų mylimas ir lenkiamas Žem. Regì, kap kirviu budavota Dv. Jis toks žmogus, kad visus rẽgi (vaišina) Lš. ^ Et, šūdo būta neregėta Rod. 6. tr., intr. SD4 suprasti, suvokti, jausti: Aš regiù – tavo kambary ne tep išeina, kap reikia Eiš. Aš ateitį šviesią regiu S.Nėr. Po to siuntimo žmonės, regėdamys gerumą savo karaliaus, pamėgo moksle M.Valanč. Tamsta galėjai regėti iš mano gromatų ir raštų LTI420(A.Baran). A tu gali regė́ti, kas anam į galvą atejo?! Klk. Mudrujos, mudrujos, rẽgi – nieko nebus (reiks vesti) Dglš. Sulindom į tą bunkerį, tiktai toks tranksmas, kad baugu regė́ti! Klk. Be šito mokslo žmones regit kleidinčias Mž10. Kada tave regėjome alkaną? VlnE132. Regiu tai žmones savo valios esančias BB2Moz32,9. Rẽgimas daiktas yr, jog anas yr falšyvu pranašu DP205. | Paskuo, regì, į galvą supuolė iš širdies Šts. Kožnas, regì, norėjo būt kad vyresniu Švnč. Pareis sūnai ir jus, regi (žinok, žiūrėk), užmuš (ps.) Drsk. ^ Tada regėsme, kai puodan dėsme, tada žinosme, kai suderėsme Prng. Tada regėsi, kai dugną dėsi Rz.

regimaĩ adv.: Aš regimai bylojau pasauliui DP158. Regimai, yškiai … sakė MP165. reginčiaĩ adv.: Reginčiaĩ meluoja Lp. | refl.: Regiuos apčystytu ir nekaltu S.Dauk. Regimės varguosa inklimpę BPII480. Regimės atpirkti ir išgelbėti BPI429. Regisi pranašas esąs brš.

7. impers. būti aišku, suprantama: Jau po akim regė́t, kad geras žmogus Grv. | refl.: Rẽgis jau po žmogi, kokis anas (geras ar blogas) Dglš. Regis po žmogi, kas tokie esat Aps. ║ atrodyti, rodytis: Rẽgint (rodos), gi pienas išdengtas (uždengtas) buvo, puodai išdengti Ktv. | refl. Q441, H167, N: Ėjo Mykolas, o giriai, regėjos, ir galo nebus A.Vien. Man regėjos labai nepadoriai, kad aš, būdamas vyras, turiu moterišką skarą ryšėti J.Bil. Kepina saulė nenaudingą plotą, į kurį žiūrint taip neramu regis: lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs A.Baran. Grodną Danieliui atdavė, bet Danieliui ir teip dar maž teregėjos S.Dauk. Jam rẽgis, kad anas vis padeda Klt. Ne viskas taip klojasi, kaip jiems regisi J.Balč. Regėjos, kad aš jį kur buvau matęs A.Vien. Nuo ryto regė́jos, kad taip ir gražu bus Ob. Rẽgis, kad ažglušę jie Ut. Vilniaus vyskupas, regas, metūse 1523, lankydamas Šiaulių karališkus valsčius, atrado Pakuršė[je] daugybę ūkininkų stabmeldžių M.Valanč. Jau, regis, grįžta Vd. Rẽgis, ir pernai sausa buvo Ssk. Rẽgis, rankos kokios trumpos pasdarė Ck. Kada, rẽgis, da mokėjau, dar̃ nemenu Dv. Kur negyveni, tai te, rẽgis, gerai (ten gera, kur mūsų nėra) Dglš. Rẽgis, žmogui pasakytum, kad šit nedaryk, negražu, ale nėra kaip Trgn. Regíegi ir anas te buvo Ktk. Daug i gyventa, ė, rẽgis, kap ir negyventa Dglš. Kožnam regis: kad ne aš, tai niekas nieko nedirbt LTR(Ds). Taip turi daryt, kai regis, ne kai noris (daryk, kaip galima, o ne kaip norima) B. Kaip tau regė́tųs, jei tavo vaikai tave užmirštų? Ds. Stojos gintijimas tarp mokytinių Viešpaties, kas tarp jų regėtų̃s būt didesniu DP495. Regė́jos man už reikalinga … parodyt jumus …, kokis yra tikėjimas DP535. Tatai jiemus regiasi ne griekas BPII90. Daryk su ja, kaip tau regisi BB1Moz16,2. Kas ižg tų trijų regisi tau buvęs artimu anam? Ev. Regiasi man SD445. Daiktai … regisi lėti ir plaki SPI303. 8. tr. patirti, išgyventi: Tokia jau mano dalia – vargo regė́jau Dbč. Pas motiną augau, vargo neregė́jau (d.) Btrm. Jau kad daugiau vainų neregėtum! Dglš. Kad jūs vargo neregė́tut! (toks linkėjimas) Kls. Oi, daugel viso regė́jau! Grv. Ką aš padariau, jauna būdama, jaunų dienelių neregė́dama (d.) Dv. | prk.: Neregė́ję vaikai brūklio gero, tai ir eina laukais Kb. ^ Gerą amatą turėsi – bėdos neregėsi PPr36. Darbą dirbti netingėsi – bado neregėsi PPr32. 9. tr. prk. gauti, turėti: Mėsą regėdavome irgi tik sekmadieniais ir švenčių dienomis rš. Duonos ir akyse tėvas neregė́[jo] Dglš. | Su tuo motociklu smertį regė́jo (užsimušė) Gs. ^ Darbo neturėsi – duonos neregėsi KrvP(Vlk). Par barzdą varvėjo, dantys neregėjo D166psl. Bet vandenį regė́jo (kiek pašlapintas, pamurdytas), tai i baltas Str. 10. refl. susitikti, sueiti: Kepurelę pakylėjau, sudievu mergelei: nebregėsvos, nebmatysvos per visą amželių D26. Nesregėsi, seserėle, su jaunom sesulėm TD78. Gal nesregė́sim Grv. 11. tr., intr. vertinti, laikyti kuo: Jeigu aš jų kąsnį imsiu valgyt, tai kaip į muni regė́s? Vdk. Dabar žento, žento, o kai gaus, tai šunim̃ regės Gs. Blogu regėti (kvailiu laikyti) N. ^ Kuo pats yra, tuo ir kitą regi PPr121. Pats berazumis, kitus durniais reg LTR(Vdk). 12. modal. tik inf. praes. 2 prs., refl. 3 prs., adv. turbūt: Regi N. Šitiem matūzam regė́t nebus galo Rtn. Tep jis norėjo to namo, o dar̃ jau parduoda, regė́t atkando dantį Vrn.

×regimaĩ adv.: Ans, regimai, įsikišo į dalmoną Prk. | refl.: Regis N. Nėra, rẽgis, jau gyvo, užumušė, rẽgis Pb.

◊ Diẽvo regė́tas labai geras: Dievo regėti esat žmonys Šts.

dievaĩ (kvarabà, kvarbà Ds, smalà, vanagaĩ J.Jabl, velniaĩ Sl) (jo, jos, jų, jūsų) neregiẽ (neregỹ) tiek to, tesižino: Kvarabà jo neregỹ! Str. Šešiavilkis pamojo ranka. Dievai jos neregie! Vaižg. Velniai, sakau, jūsų neregy! Vaižg. Smalà jų neregiẽ! NdŽ.

kaĩp regì (rẽgis) Rod, Rš, Lz tuojau, labai greitai: Kàp regì pasgadins mėsa Dglš. Ot, kàp bèregi susrinksi saujon dantis (gausi lupti)! Lp. Žmogų velnias kàp regì apgaus! Aps. Pri darbo kaip rẽgis, pri valgio kaip sudegęs (dirbti tingi, o valgyti tik paduok) Slnt. Py darbo būk kaip rẽgis, py valgio kaip sudegęs Krg.

kur̃ regė́ta, kur̃ girdė́ta neįmanomas dalykas (stebintis): Kur̃ tai regė́ta, kur̃ tai girdė́ta, kad radnąją motulę anytėle vadint Dv.

\ regėti; apregėti; atregėti; daregėti; įregėti; išregėti; nuregėti; paregėti; perregėti; praregėti; priregėti; suregėti; užregėti